Auginanti 23 metų sunkų autistą vaiką Rasa sako nevisada sulaukinati reikalingų paslaugų iš psichologų ir psichoterapeutų, nusprendė pati studijuoti psichologiją, kad galėtų padėti ne tik savo vaikui, bet ir tokiems patiems kaip ir jis. Apie autizmą kalbėti sunku, nes tai iki šiol visuomenei dar nesuprantama. Tema – aštri, kadangi jau dabar Lietuvoje autizmo diagnozė yra diagnuozuojama nuo 2010 metų, iki tol nebuvo tokios diagnozės.
Nežinoma kiek turi autizmo spektro sutrikimą gimusių iki 2010 metų.
Skaičiavimai buvo atliekami pagal darželius, mokyklas. Diagnozė vaikučiui buvo nustatyta užsienyje. Priežasties iki šiol nenustatė niekas net pasaulyje. Svarstyta, kad gali būti dalis evoliucijos elemento, kadangi šiuolaikiniai genijai turėjo kažkokią formą autizmo. Evoliucija galėjo prie to prisidėti.
Būna ir taip, kad autizmo diagnozė nustatoma ir jau suaugus.
Net mokslininkai nustatė taip, jog kiekvienas turi kažkokį autizmo mažą sutrikimą ar bruožą. Socialinė atskirtis tai įtakoja. Dėmesio sutrikimą turintis Tomas, socialiniuose tinkluose besidalinančiais žmonėmis apie tokį sutrikimą pasitiki, kas jam padeda.
Disleksija būna kartu ir su autizmu, o tai yra žmonės ir su stipriomis savybėmis, tačiau visuomenė brėžia ryškų brūkšnį, kad tai yra tas pats. Nuo 2014 metų pradedama integracija į mokyklas tokių vaikučių, su tokiais sutrikimais, tačiau tam dar visuomenė nepasiruošusi.
Tam tikri vaikai, kadangi skiriasi forma, vieni integruojasi pakankamai gerai, kitiems reikia didesnio susikaupimo.
Vieni yra tokie, kurie turi ir psichikos sutrikimų, kiti neurotipiniai vaikai, kurie turi triukšmo dirgiklius, jie užsidaro, pradeda stresuoti. Ir tai apsunkina mokymą ir mokymąsi, kas net mokytojams tampa iššūkiu. Vadinami ,,nepatogiais‘‘ vaikais… Jie gali būti ir geri vaikai, tačiau elgesys gali keistis pagal situaciją. Misija supažindinti žmones su tokiomis diagnozėmis, šviesti žmones.
Yra ir smerkimo faktorius, kai visuomenė vertina tai nenormaliais dalykais.
Raidos centre padaryti specialūs lankstinukai, kurių tikslas supažindinti su vaiko savybėmis, jo elgesiu, kas padeda suaugusiesiems mažiau reaguoti, daugiau suprasti apie juos. O jų juk mes negali izoliuoti, tėvai turi socializuoti vaiką ir mokyti gyventi tarp žmonių. Visuomenė dažnokai, deja, puola tėvelius ir juos smerkia dėl nežinojimo. Užsienyje yra specialių maikučių ant kurių parašyta jų diagnozė, kas supaprastina visą atmetimo procesą. Autizmu sergantieji supranta viską ir kaip elgiasi suaugusieji jų atžvilgiu, o tai sudaro rūpesčių ir jiems ir tėvams.
Dažnai diagnozė būdavo šizofrenija, kadangi nebuvo ištirta iki 2010 m.
Autistukai iki tų metų turi netinkamą elgesį, t.y. kažkas lengvesnio nei agresija. Šiais laikais tai prasideda nuo 4-5 metų. Tai labai apsunkina socializaciją. Mūsų psichiatrai nuo 5-6 metų pradeda duoti antidepresantus, kurie ,na, blokuoja vaikų smegenis. Po jų sustoja raida. Didžiausia problema yra, kad skiriami vaistai- antidepresantai.
Natūralesnės priemonės yra cbd produktai, papildai stiprūs su B grupės vitaminais, omega-3 rūgštys.
Kas padėjo Rasai buvo tai, kad užsienyje, išrašyti receptai, tačiau vaikai gauna šiuos produktus kiekvieną rytą. Tai tikrai padėjo, kas mūsų šalyje dar kol kas yra draudžiama apie tai kalbėti.
Informacijos po diagnozės juk niekas neduoda -kaip elgtis su tokiais vaikučiais.
Mamos dabar jaunesnės ir nenori to pripažinti. Dar viena problema yra pykčiai tarp šeimos narių. Kai vienas kuris nors nepripažįsta diagnozės. Elgesio terapija, kuri užsienyje taikoma tik mažiems vaikams, dabar tik taikoma Lietuvoje. Aba terapija yra vienintelė tokia terapija kol kas. Ne visiems prieinamos ir privačios terapijos. Praktiškai pamačius pirmus požymius reikia iškart užsiimti, o vėliau tampa sudėtingiau.
Dar labai mažai yra specialistų, kurie ruošiami mokyti ir ugdyti šiuos vaikučius.
Mokyklos turės daug darbo paruošti programas, o kol viskas nukeliaus iki institucijų praeis daug laiko. Labai gaila, kad nuo to kenčia ir vaikai ir mokytojos ir tėvai. Tėvai dažnai vaikui neadaptavusis nori išeiti iš mokyklos. Gali būti skatinamas ir mokymasis namuose, kas yra patogu, jei nenorima integruoti vaikų ir dabar net šeimos gydytoja gali rekomenduoti namų mokymą, kas labai žlugdo vaiką, nes jam reikia keisti aplinką ir adaptuotis.
Kad jie turėtų planą, kas yra svarbiausia adaptacijai.
Kaip pavyzdys Stevas Jobs‘as nebuvo tas, kuris socializavosi, tačiau dabar mokoma vaikus socializuotis dėl tokios priežasties, kad jie matytų, kad turi atlikti tokias pačias funkcijas kaip ir sveikieji. Pradžioj elgesį tvarko net kaip dresūros būdu. Pavyzdžiui vaikui duodant atlygį už kažkokią užduotį. Pradžioj taikoma rutina kai viskas surašoma, ar tiesiog liepiama, parodoma, kas jiems yra lengviau.